Kaip išgyventi Kalėdinį metą?

Prieš šventes visos galvojome, kokiais kulinariais šedevrais nustebinti savo artimuosius, o po švenčių – kokios detox, greitos ar kitokios lengvus rezultatus teikiančios dietos griebtis. Ne viena mano draugė tarpušventyje pradėjo gerti tik sultis ar valgyti vien sriubą tam, kad naujųjų metų išvakarėse galėtų pasidabinti žavia, aptempta suknele. Kitos ryžtingus pažadus ketina pildyti tik nuo naujųjų metų, tad kol kas nesuka galvos apie grįžimą į vadinamą „rėžimą“. Vis dėlto, aš nesu nei vieno, nei kito metodo šalininkė. Mano sėkmės paslaptis – balansas.

Taip, per Kalėdas ir aš sau leidau pasilepinti, bet tai tik viena diena, kuriai aš stengiuosi neleisti išsiplėsti į Kalėdų savaitę ar ypač – Kalėdų mėnesį. Tad dalinuosi savo grudybėmis, kas man padėjo grįžti įkasdienį mitybos ritmą ir taip puoselėtų rezultatų neapkloti silkės patalais 🙂

Pirmiausia, jau Kalėdų vakarą aš sąmoningai vengiau vakarienės, kad miegoti nueičiau su šiek tiek pilnu, bet ne maudžiančiu dėl persivalgymo pilvu. O jau kitą dieną stengiausi pajusti tikruosius savo kūno signalus ir pusryčiavau labai vėlai, kadangi nubudusi anksti ryte dar jaučiau sotumą iš vakarykštės dienos.

Tarpušvenčiu lepinu save žaliąja arbata su imbieru. Imbieras padeda pagreitinti medžiagų apykaitą ir gerina virškinimą, o žalioji arbata valo iš kūno toksinus. Kiekvieną rytą pradedu vandeniu su citrina. Tai irgi turi detoksikuojančių savybių, be to labai pagerina odos būklę 😉

Maistą šiomis dienomis renkuosi itin lengvą – salotas, kiaušinius, pilno grūdo produktus ir liesą mėsą. Leidžiu sau valgyti lėtai, kad pajusčiau sotumą ir stengiuosi, per prievartą nevalgyti visos porcijos. Taip pat, paskutinę vakarienę suvalgau iki 19-20 h ir miegoti einu jau sąlyginai tuščiu skrandžiu. Tai man padeda greičiau užmigti ir geriau miegoti, o iš ryto jaučiamas lengvumo jausmas motyvuoja ir kitą dieną prisižiūrėti save ir toliau stengtis maitintis sveikai.

Daugeliui iš mūsų sunkiausia ne pradėti sveikai maitintis, o pavalgius gero ir kokybiško maisto iš spintelės neišsitraukti kalėdinių dovanų likučių – saldainių, sausainėlių ar kitokių saldumynų pavidalu. Jei po pavalgymo jaučiu, kad esu soti ir pagrindinio patiekalo nebenoriu, bet dar tilptų „kažkas skanaus“ einu prasiblaškyti. Tai gali būti šuns išvedimas, išėjimas į gryną orą įkvėpti, esant darbe – nuėjimas įsipilti vandens ar tiesiog kolegos pakalbininas. Tinka bet kas, kas padės nukreipti mintis nuo blogo įpročio. Nukreipus mintis kitur noras dings, ateis pilnas sotumo jausmas ir nebereiks kovoti su savimi dėl valgymo kažko, ko nederėtų.

Vis dėlto, įspėju, jog badauti ar specialiai valgyti tiek mažai, kad nuolat kankintų alkio jausmas nederėtų. Net jei darbe, ar judrios dienos eigoje Jums pasiseks nesuvalgyti nė kasnelio, grįžus į savo komforto zoną – šiltus namus, kur šaldytuvo lentynos ko gero dar lūžta nuo šventinių vaišių, galite palūžti ir suvalgyti vienu prisėdimu daug daugiau, nei būtumėte tolygiai pasiskirčiusi dienos eigoje.

Na,o jei iš tiesų labai norisi pajusti dar vieną kasnelį dangiško draugės, mamos ar pusseserės kepto torto, valgykite jį pusryčiams, per dieną šį torčiuką išbėgiosite 😉

Bučkis,

Ingrida

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *